Miltelinio ir šlapio dažymo skirtumai

Skirtumas tarp miltelinio dažymo ir šlapio dažymo (tradiciniu dažymu skystais dažais) gana aiškus – tai du skirtingi paviršių padengimo būdai, turintys savų privalumų ir trūkumų.

Miltelinis dažymas

Procesas: ant įžeminto metalo paviršiaus elektrostatiniu būdu purškiami smulkūs dažų milteliai. Po to detalė kaitinama krosnyje ~160–200 °C temperatūroje, kol milteliai išsilydo ir suformuoja kietą dangą.

Savybės:

• Labai atspari danga mechaniniams pažeidimams, UV spinduliams, cheminiam poveikiui.

• Lygesnis ir vientisesnis paviršius (be nubėgimų, “lašėjimo”).

• Storas ir tolygus sluoksnis (dažniausiai 60–120 µm).

• Naudojami tik laidūs paviršiai (dažniausiai metalas).

• Ekologiškumas: beveik nėra tirpiklių ir lakiųjų organinių junginių (LOJ).

Apribojimai: reikia specialios krosnies ir įrangos, ne visada tinka smulkiems remontams ar vietiniam perdažymui. Šlapias dažymas (skystais dažais)

Šlapias dažymas

Procesas: paviršius padengiamas dažais, kuriuose yra tirpiklių ar vandens. Jie džiūsta natūraliai arba džiovinimo kamerose.

Savybės:

• Galima naudoti tiek metalui, tiek plastikui, medžiui, betonui ir t. t.

• Plonesnis dažų sluoksnis (paprastai 20–40 µm).

• Didesnė spalvų, efektų (metaliko, perlamutro ir pan.) įvairovė.

• Galima perdažyti ar remontuoti nedideles vietas.

• Trūkumai:

• Mažesnis atsparumas mechanikai ir atmosferos poveikiui.

• Gali susidaryti nubėgimai, nelygumai.

• Daugiau tirpiklių, LOJ – mažiau ekologiška.

Esminis skirtumas

• Miltelinis dažymas = patvaresnis, pramoninis, aplinkai draugiškesnis, bet reikalauja krosnies.

• Šlapias dažymas = universalesnis, pigesnis mažiems kiekiams ar remontui, bet mažiau atsparus.